Rašytojo kelias

Rašytojo kelias pagal Martiną Ideną ilgiausiai ir sudėtingiausiai mano kurta knygos apžvalga. Stalčiuje marinavau ją dvejus metus. Pradžioje ji grasino tapti rašytojo vadovu, galiausiai nusileido iki „Rašytojo kelio“ – esė, kurioje, Martino padedama, atskleidžiu gaires ir principus, aktualius žengiant pirmuosius žingsnius tekstų kūrimo kelyje.

Džeko Londono knygą Martinas Idenas skaičiau bene tris kartus, kas kartą atrasdama joje vis kažką naujo, tinkamo rašymui. Esu tikra, šie skaitymai ne paskutiniai – tačiau šiame etape jaučiuosi išrankiojusi gardžiausius mėsos (vegetarai, veganai, atleiskit, neatsispiriu kartais klišėms) gabaliukus.

Kaip miniu „Rašymo kelyje“, knygoje Martinas Idenas paliečiama pačių įvairiausių temų, tačiau ryškiausia ir kuriančiam asmeniui bene aktualiausia rašytojo kelio, kūrybos, kūrybinės aistros temos, kurios dominuoja ne tik knygoje, bet ir šiuose apmąstymuose.

Martinas – aistringas jaunuolis, ketinąs tapti rašytoju, ne šiaip kokiu – pripažintu. Knygoje atskleidžiamos jo kūrybinės kančios, pakilimai (tokių daug nebūta) ir nuopoliai. Gali atrodyti, kad rašytojo kelias ir yra vienas didelis nuopolis – kiekvienas sau į tai atsakys.

Pirmiausia, skaitydama knygą, pamačiau rašytojo kelio etapus – sumanymas rašyti, pasirengimas ir pasiryžimas tai daryti, mokymasis, skaitymas, pirmieji kūriniai, palaikymo trūkumas, (ne)tikėjimas savimi, pirmosios publikacijos, paskiausiai ateinanti sėkmė.

Kaip tai bendražmogiška! Kaip tai aktualu kiekvienam rašytojui, tekstų kūrėjui! Ir pati tuo metu gyvenau tuo pačiu! Kilo mintis šiuos etapus išsirašyti. Pasidalinti su visais, kam aktualu. Pavyko. Tačiau pamačiau, kokie šie punktai tušti ir sausi.

Kilo noras juos aprašyti. Išsirašiau iš knygos viską, ką noriu apie rašymą pasakyti. Buvo tiek daug, kad nepavyko visko suvaldyti. Pradžioje gavos padrikas minčių ir emocijų srautas. Bedėliojant mintis į temas, skyrius, sumaniau papildyti šiuos punktus ir savąja patirtimi. Nors tikslų dar nepasiekiau, pirmieji žingsniai buvo sėkmingi. Gal kam pravers ir mano know-how?

Iš pirmųjų kelių punktų spausdama visai nemenkos apimties kūrinį, nutariau pavadinti jį Rašymo vadovu, tačiau ilgainiui ėmiau svarstyti, kad tai pernelyg ambicinga. Sėkmės instrukcijos čia nėra, o pažadais iš rašymo uždirbti milijonų nesišvaistau. Vadovauti (nuo žodžio vadovas) irgi niekam nenoriu, tačiau papasakoti apie Martiną privalau.

Bandymas sudaryti kažkokią sėkmingą programą taip pat pasirodė dirbtinis – rašant šį kūrinį atsiskleidė, kad šie punktai eina ne paeiliui, o kiekvienas kartu ir visi atskirai į skirtingas puses, pirmyn atgal, vienu metu. Šie principai veikia taip pat chaotiškai, koks skirtingas yra kiekvieno rašančiojo kelias, taigi vienos sėkmės formulės čia nėra. Tačiau daugybė idėjų galbūt padės susikurti savo unikalų, autentišką kelią?

Savo patirties nedaug, bet palikau. Man ir pačiai patinka skaityti apie kitų kūrėjų patyrimus, pasilyginti, mokytis iš svetimų klaidų, atrasti naudingų minčių, Pasistengiau įkelti ne tik pamąstymų, bet ir praktinių patarimų, kurie pravers kūrybiniuose procesuose. Taip pat praturtinau kūrinį ištraukomis iš kitų mano rašymo įrankių.

Šventai tikiu rašymo pratimų galia. Be jų neapsieina nei vienas mano kūrinys. Daryti nebūtina, bet verta, siekiant pagerinti savo rašymo įgūdžius, sustiprinti pasitikėjimą savimi kaip rašytoju. Kūrinys suteiks žinių, minčių, idėjų, atvers galimybių – jame sudėjau praktiškus atsakymus į klausimus, kurie kankino mane pačią: kur ieškoti pirmųjų užsakymų, kaip nepasimesti leidžiant knygą ir kaip neprarasti ūpo, kai niekas netiki Tavo kūryba.

Dar labiau norėčiau įpūst įkvėpimo, ir kruopelytės smalsumo skaityti Martiną Ideną. Ir patiems tapti trupučiuką martinais idenais. Galiausiai linkėčiau drąsos pagaliau ištraukti ir savo tekstus iš stalčiaus. Jei jauti, kad šioje kelionėje tau reikia bendrakeleivio – visą Martino Ideno istorijos įkvėptą esė rasi el. parduotuvėje.